Kodėl vaikas nuolat lipa ant baldų? | Mažųjų Erdvė
Kodėl vaikas nuolat lipa ant baldų?
Sofa tampa kalnu. Kėdė – laipteliu. O vos nusisukus vaikas jau bando užlipti ten, kur, mūsų akimis, jam visai nereikėtų būti.
Tėvams toks elgesys gali atrodyti kaip nepaklusnumas ar nuolatinis ribų tikrinimas. Tačiau dažnai priežastis yra daug paprastesnė: vaikui tiesiog norisi judėti.
Lipimas, ropojimas, balansavimas ir bandymas pasiekti aukščiau esančią vietą yra labai patrauklios veiklos augančiam vaikui. Problema atsiranda tada, kai vienintelė vieta šiam poreikiui išbandyti tampa sofa, valgomojo kėdė ar svetainės stalas.
Kodėl vaikams taip patinka lipti?
Suaugusiesiems kėdė dažniausiai yra tiesiog vieta atsisėsti. Vaikui ji gali būti kliūtis, platforma, kalnas ar kelias į kitą žaidimo etapą.
Lipdamas vaikas turi vienu metu naudoti rankas, kojas, išlaikyti kūno padėtį ir spręsti paprastą problemą:
Todėl pats procesas vaikui dažnai yra daug įdomesnis nei galutinis tikslas. Jis gali užlipti ant sofos, nulipti ir po kelių sekundžių daryti tą patį dar kartą.
Tai nebūtinai reiškia, kad vaikui trūksta žaislų. Kartais jam tiesiog trūksta fizinės veiklos, kurioje dalyvautų visas kūnas.
Kodėl draudimas „nelipk“ dažnai neveikia?
Įsivaizduokime situaciją.
Vaikas užlipa ant sofos porankio.
Jūs sakote:
„Nelipk.“
Jis nulipa.
Po penkių minučių vėl lipa.
Tėvams gali atrodyti, kad vaikas specialiai neklauso. Tačiau pats judėjimo poreikis niekur nedingo. Buvo sustabdytas tik vienas būdas jį išreikšti.
Todėl dažnai praktiškiau ne vien drausti, bet parodyti:
Saugios ribos veikia geriau nei visiškas draudimas
Vaikui daug lengviau suprasti konkrečią ribą nei labai abstraktų „nelipinėk“.
Pavyzdžiui:
- ant valgomojo stalo nelipame;
- ant palangės nelipame;
- ant nestabilių kėdžių nelipame;
- aktyviai judėti galima tam skirtoje vietoje.
Taip vaikas gauna ne tik draudimą, bet ir alternatyvą.
Kaip namuose sukurti vietą aktyviam judėjimui?
Tam nebūtinai reikia didelio žaidimų kambario. Net nedidelėje erdvėje galima sukurti aiškią vietą, kurioje leidžiama lipti, ropoti ar lavinti balansą.
Kai norisi lipti – galima turėti vietą būtent tam
Jeigu namuose nuolat kovojate su lipimu ant sofos ar kėdžių, viena iš alternatyvų gali būti vaikui skirta aktyvaus judėjimo zona. Montessori laipynė su rampa leidžia lipti, ropoti, balansuoti ir kurti skirtingus kliūčių ruožus vienoje vietoje.
Peržiūrėti Montessori laipynę →Svarbiausia ne tai, kiek aukštai vaikas užlipa
Suaugusiam natūralu stebėti rezultatą:
„Jis jau užlipo iki viršaus.“
Tačiau vaikui dažnai svarbesnis pats procesas.
Jis bando vieną koją padėti aukščiau. Tada persigalvoja. Nulipa. Bando kitu būdu.
Tokios veiklos išmoko ne tik fizinio judesio. Vaikas taip pat mokosi įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimo.
Ką galima veikti be jokios specialios įrangos?
Aktyviam žaidimui tikrai nebūtina kiekvieną kartą pirkti naujo daikto. Daug ką galima sukurti iš to, ką jau turite namuose.
Paprastas namų kliūčių ruožas
Ant grindų galite išdėlioti pagalvėles ar minkštus kilimėlius ir paprašyti vaiko pereiti nuo vieno prie kito nepaliečiant grindų.
Taip pat galima sukurti vietą pralįsti po stalu, apeiti pagalvę ar peržengti žemą, stabilų objektą.
Svarbiausia, kad naudojami daiktai būtų stabilūs, o veikla vyktų prižiūrint suaugusiajam.
Judėjimas gali padėti ir tada, kai vaikas „neturi kur dėtis“
Kartais vaikas namuose tampa labai aktyvus: laksto iš vieno kambario į kitą, šokinėja ant sofos, stumdo pagalves ir ieško, ant ko būtų galima užlipti.
Tokiu metu nebūtinai reikia ieškoti dar vienos ramios veiklos.
Galbūt jam kaip tik reikia kelių minučių aktyvesnio judėjimo.
Po jo gali būti daug paprasčiau pereiti prie knygos, dėlionės ar kitos ramesnės veiklos.
Ar reikia stabdyti kiekvieną bandymą lipti?
Ne kiekviena situacija vienoda.
Akivaizdžiai pavojingą lipimą, žinoma, reikia sustabdyti. Nestabili kėdė, aukšta spintelė ar palangė nėra tinkama vieta eksperimentuoti.
Tačiau pats noras lipti nėra kažkas, ką būtina panaikinti.
Daug praktiškiau ieškoti būdo, kaip tą norą nukreipti į kontroliuojamą aplinką.
Kaip paaiškinti ribas mažam vaikui?
Kuo mažesnis vaikas, tuo paprastesnė turėtų būti žinutė.
Vietoje ilgo paaiškinimo galima naudoti trumpą formulę:
Ta pati taisyklė kartojama nuosekliai.
Vaikui tuomet lengviau suprasti ne tik tai, kas draudžiama, bet ir tai, kokia alternatyva yra leidžiama.
O jeigu vaikas ir toliau lipa ant sofos?
Tai visiškai įmanoma.
Vienos aktyvaus žaidimo vietos atsiradimas nereiškia, kad sofa staiga nustos būti įdomi.
Tačiau ilgainiui vaikui atsiranda vieta, su kuria galima susieti aiškią taisyklę:
„Jeigu nori lipti – lipame čia.“
Tai daug konkrečiau nei nuolatinis draudimas visame kambaryje.
Pabaigai: problema nebūtinai yra „per daug energijos“
Vaikui, kuris lipa ant baldų, nebūtinai reikia mažiau judėti.
Kartais jam reikia priešingai – geresnės vietos judėti.
Vietos, kur galima išbandyti savo kūną, judėti savo tempu ir kartoti tą patį veiksmą tiek kartų, kiek tuo metu norisi.
Todėl kitą kartą pamatę vaiką bandantį užlipti ant sofos porankio, galime sau užduoti ne tik klausimą:
„Kaip jį sustabdyti?“
Bet ir:
„Kur namuose jis galėtų tai daryti tinkamiau?“
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl mano vaikas nuolat nori kažkur lipti?
Lipimas vaikui yra įdomi fizinė užduotis, kurioje vienu metu naudojamos rankos, kojos, pusiausvyra ir problemų sprendimas. Todėl vaikui gali norėtis tą patį judesį kartoti daug kartų.
Ar turėčiau visiškai uždrausti lipti namuose?
Pavojingą lipimą ant nestabilių ar aukštų baldų reikėtų riboti. Tačiau galima pasiūlyti aiškią, saugesnę vietą aktyviam judėjimui.
Ar aktyviam žaidimui būtinas didelis kambarys?
Nebūtinai. Svarbiau turėti aiškią ir saugią zoną. Net nedidelėje erdvėje galima organizuoti paprastus judėjimo ar kliūčių ruožo žaidimus.
Ar reikia vaiką prižiūrėti aktyvaus žaidimo metu?
Taip. Ypač mažesnių vaikų aktyvi veikla ir lipimas turėtų vykti su suaugusiojo priežiūra.
