Kodėl vaikui sunku žaisti savarankiškai? | Mažųjų Erdvė
Kodėl vaikui sunku žaisti savarankiškai?
„Mama, ką man veikti?“ „Tėti, pažaisk su manimi.“ Kartais atrodo, kad vos tik suaugęs atsitraukia, žaidimas iš karto sustoja. Tačiau problema nebūtinai yra ta, kad vaikas nemoka žaisti vienas. Kartais jam tiesiog sunku suprasti, nuo ko pradėti.
Vaiko kambaryje gali būti pilna žaislų, knygų, kaladėlių ir kūrybos priemonių, bet tai dar nereiškia, kad vaikui lengva pasirinkti veiklą.
Kartais kaip tik priešingai.
Kai pasirinkimų labai daug, priemonės išmėtytos skirtingose vietose, o kiekvienai veiklai pirmiausia reikia suaugusiojo pagalbos, savarankiškai pradėti tampa sudėtingiau.
Daugiau žaislų nebūtinai reiškia daugiau žaidimo
Kai suaugęs žmogus turi pasirinkti iš trijų variantų, sprendimas paprastai būna nesudėtingas.
Kai pasirinkimų trisdešimt, situacija pasikeičia.
Panašiai gali būti ir vaikui.
Jeigu aplinkui vienu metu matyti:
- kelios dėlionės;
- didelė dėžė kaladėlių;
- mašinėlės;
- piešimo priemonės;
- knygos;
- plastilinas;
- konstruktoriai;
- dar keliolika smulkių žaislų;
jam gali būti sunkiau nuspręsti, ką pasirinkti ir kaip pradėti.
Savarankiška veikla prasideda dar prieš žaidimą
Pažiūrėkime į paprastą piešimo situaciją.
Jeigu popierius yra aukštoje spintelėje, pieštukai – kitame kambaryje, o vaikas piešti gali tik prie suaugusiųjų valgomojo stalo, jam pirmiausia reikia jūsų.
Jis turi paprašyti:
„Duok popieriaus.“
„Paduok pieštukus.“
„Pakelk mane ant kėdės.“
Pati veikla tampa priklausoma nuo suaugusiojo dar jai neprasidėjus.
Todėl viena iš paprasčiausių idėjų – padaryti bent kelias kasdienes veiklas vaikui prieinamas be sudėtingo pasiruošimo.
Trys dalykai, kurių reikia aiškiai veiklos vietai
Vieta
Vaikas žino, kur galima piešti, dėlioti, konstruoti ar vartyti knygą.
Priemonės
Reikalingi daiktai pasiekiami be kelių papildomų suaugusiojo veiksmų.
Paprastas pasirinkimas
Vienu metu siūlomos kelios aiškios veiklos, o ne visas turimų žaislų inventorius.
Sukurkite „veiklos pradžios tašką“
Namuose nebūtina turėti atskiro žaidimų kambario.
Kartais užtenka vienos aiškios vietos, kuri vaikui reiškia:
Tai gali būti nedidelis staliukas su keliomis lengvai pasiekiamomis priemonėmis.
Svarbu ne pripildyti jį daiktais, o padaryti veiklos pradžią kuo paprastesnę.
Vaikui pritaikytas staliukas gali tapti jo kasdienės veiklos vieta
Piešimui, dėlionėms, knygoms, konstravimui ar užkandžiui. Montessori veiklos staliukas su kėdute sukurtas taip, kad vaikas galėtų pats atsisėsti ir turėti aiškią, savo ūgiui pritaikytą vietą.
Peržiūrėti Montessori staliuką →Neužpildykite stalo visomis įmanomomis veiklomis
Kai sukuriame vaikui veiklos vietą, labai lengva padaryti kitą kraštutinumą: sudėti ant jos viską.
Pieštukai, flomasteriai, plastilinas, kaladėlės, dėlionės, lipdukai ir knygos vienu metu.
Rezultatas vėl gali būti tas pats – per daug pasirinkimų.
Geriau išbandyti paprastą principą:
Pavyzdžiui, ryte ant staliuko gali būti popierius ir keli pieštukai. Vėliau juos pakeičia dėlionė. Dar kitą dieną – kelios kaladėlės ir maža konstravimo užduotis.
Kuo skiriasi „užimti vaiką“ nuo sukurti sąlygas veiklai?
„Reikia vaiką užimti“
- nuolat ieškome naujų veiklų;
- suaugęs viską paruošia;
- suaugęs paaiškina kiekvieną žingsnį;
- vaikui pabodus iškart siūloma kita veikla.
„Sukuriame sąlygas“
- yra aiški veiklos vieta;
- priemonės vaikui pasiekiamos;
- pasirinkimų nėra per daug;
- vaikas gali pats pradėti ir baigti veiklą.
Vaikui nebūtina vienam žaisti valandą
Kartais tėvai tikisi, kad savarankiškas žaidimas turėtų reikšti ilgą laiką visiškai be suaugusiojo įsitraukimo.
Tačiau galima pradėti daug paprasčiau.
Net kelios minutės, kai vaikas pats pasirenka veiklą, atsisėda ir pradeda ją be tiesioginio vedimo, jau yra naudinga rutina.
Svarbiau ne rekordas, o pats įprotis:
Išbandykite 10 minučių principą
Jeigu vaikui sunku pradėti veiklą vienam, nebūtina iš karto atsitraukti visam pusvalandžiui.
Galite pabandyti paprastą seką.
Padėkite pasiruošti veiklą ir trumpai parodykite, nuo ko galima pradėti.
Būkite netoliese, bet nevadovaukite kiekvienam veiksmui.
Jeigu vaikas įsitraukė, nebūtina siūlyti naujo žaidimo ar taisyti to, ką jis daro.
Kartais geriausia veikla yra ta, kurios nereikia aiškinti
Suaugusieji dažnai ieško „lavinančių užduočių“, kurios turi konkretų rezultatą.
Tačiau vaikui gali būti labai vertingos ir paprastesnės veiklos:
- piešti tai, ką pats sugalvojo;
- statyti iš kaladėlių be instrukcijos;
- vartyti knygas;
- rūšiuoti daiktus pagal savo sukurtą taisyklę;
- žaisti su keliomis figūrėlėmis;
- kurti iš plastilino;
- dėlioti dėlionę savo tempu.
Tokioje veikloje nėra būtinybės nuolat laukti suaugusiojo nurodymo.
Ką daryti, jeigu vaikas sako „man nuobodu“?
Nebūtina iš karto pateikti penkių naujų idėjų.
Galima nukreipti vaiką į jau paruoštą pasirinkimą:
„Pažiūrėk, ką šiandien turime prie tavo staliuko.“
Tai labai skiriasi nuo:
„Gal nori piešti? O gal dėlionę? Gal kaladėles? O gal einam kažką daryti kartu?“
Pirmuoju atveju pasirinkimo atsakomybė po truputį lieka vaikui.
Aplinka gali veikti kaip tylus priminimas
Jeigu knygos matomos, didesnė tikimybė, kad vaikas jas pastebės.
Jeigu pieštukai ir popierius jau yra prie veiklos vietos, nereikia pradėti nuo jų paieškos.
Jeigu dėlionė padėta aiškiai, vaikas gali ją pasirinkti net ir tada, kai suaugęs nieko nepasiūlė.
Tokiu būdu aplinka tampa tarsi tylus kvietimas veiklai.
Pabaigai: savarankiškumas dažnai prasideda nuo labai mažų dalykų
Vaikui nebūtina iš karto sugebėti pusvalandį žaisti vienam.
Pradžia gali būti daug paprastesnė:
- pats pasiėmė popierių;
- pats atsisėdo;
- pats pasirinko pieštuką;
- pats pradėjo piešti;
- po kelių minučių pats nusprendė baigti.
Tai atrodo kaip maži veiksmai.
Tačiau būtent iš tokių mažų pasirinkimų ir atsiranda kasdienis „aš galiu pats“.
Todėl jeigu vaikas nuolat klausia „ką man veikti?“, galbūt pirmas žingsnis nėra sugalvoti dar vieną žaidimą.
Galbūt verta pirmiausia sukurti vietą, kurioje pradėti veiklą būtų paprasta ir natūralu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl vaikas nenori žaisti vienas, nors turi daug žaislų?
Žaislų kiekis nebūtinai padeda pasirinkti veiklą. Kartais vaikui lengviau pradėti, kai vienu metu prieinama mažiau aiškiai pateiktų pasirinkimų ir veiklos vieta nereikalauja didelio pasiruošimo.
Ar reikia nuolat sugalvoti vaikui naujų veiklų?
Nebūtinai. Tas pačias paprastas priemones vaikas gali naudoti daugybe skirtingų būdų. Dažnai svarbiau patogiai jas pateikti, o ne nuolat ieškoti naujų užduočių.
Kiek laiko vaikas turėtų žaisti savarankiškai?
Vieno universalaus laiko nėra. Amžius, temperamentas, konkreti veikla ir dienos nuotaika labai skiriasi. Praktiškiau pradėti nuo trumpo laikotarpio ir stebėti, kaip vaikui sekasi įsitraukti.
Ką laikyti vaiko veiklos vietoje?
Pradžiai pakanka vienos ar kelių paprastų veiklų: popieriaus ir pieštukų, dėlionės, kelių knygų, kaladėlių ar kitos vaikui pažįstamos priemonės. Nebūtina visko pateikti vienu metu.
Ar būtinas specialus Montessori staliukas?
Ne. Svarbiausia pati idėja – vaikui patogi, lengvai pasiekiama ir aiški veiklos vieta. Vaikiškas staliukas su kėdute yra vienas iš būdų tokią zoną sukurti.
