Kaip sukurti vaikui skaitymo kampelį, kurį jis iš tikrųjų naudos?

Vaiko kambaryje gali būti dešimtys gražių knygų, tačiau didžiąją dalį laiko jos lieka nepaliestos. Ne visada problema yra ta, kad vaikui nepatinka skaityti. Kartais knygos tiesiog nėra pateiktos taip, kad jas norėtųsi pasiimti.

Knygų spinta pilna. Lentynoje – dvi eilės knygų. Kai kurios sudėtos viena už kitos. Kitos – aukščiau, nei vaikas gali pasiekti.

Suaugusiam tai atrodo kaip tvarkinga biblioteka.

Vaikui – kaip vieta, kurioje sunku suprasti, ką pasirinkti.

Kodėl vien turėti daug knygų neužtenka?

Knygos konkuruoja su daugybe kitų dalykų.

Žaislais. Ekranais. Kaladėlėmis. Mašinėlėmis. Virtuvėje vykstančiu veiksmu. Tėvų dėmesiu.

Todėl knygai reikia tam tikro „kvietimo“.

Jeigu ji paslėpta tarp trisdešimties kitų, vaikas gali jos net nepastebėti.

Jeigu ji padėta akių lygyje ir viršelis matomas, situacija jau visai kita.

Vaikas dažniau renkasi tai, ką mato

Suaugęs žmogus gali perskaityti knygų nugarėles ir pagal pavadinimą pasirinkti norimą.

Mažas vaikas dažnai renkasi kitaip.

Jam daug svarbesnis:

• viršelio paveikslėlis;
• spalvos;
• pažįstamas veikėjas;
• lengvas priėjimas prie knygos;
• galimybė pačiam ją pasiimti.

Todėl skaitymo zona turėtų būti kuriama ne tik pagal tai, kas gražiai atrodo suaugusiajam.

1. Nedėkite visos bibliotekos vienu metu

Tai viena paprasčiausių klaidų.

Turime daug knygų, todėl norime visas jas parodyti.

Tačiau didelis pasirinkimas nebūtinai padidina susidomėjimą.

Staiga seniai turėta knyga gali vėl atrodyti nauja.

2. Viršeliai gali būti svarbesni už knygų nugarėles

Jeigu įmanoma, bent dalį knygų išdėliokite taip, kad matytųsi jų viršeliai.

Tai ypač naudinga mažesniems vaikams, kurie dar neskaito pavadinimų.

Vaikas gali pamatyti:

„Čia ta knyga apie lokį.“

ir pasiimti ją be suaugusiojo pagalbos.

3. Knygos turi būti vaiko aukštyje

Jeigu kiekvieną kartą norint knygos reikia sakyti:

„Mama, paduok.“

skaitymo pradžia jau priklauso nuo suaugusiojo.

Knygas, kurias vaikas gali naudoti savarankiškai, verta laikyti ten, kur jas gali pasiekti pats.

4. Skaitymo kampelis nebūtinai turi būti didelis

Žodis „skaitymo kampelis“ kartais sukuria įspūdį, kad reikia atskiro kambario kampo, baldakimo, specialaus fotelio ir keliolikos dekoracijų.

Nebūtinai.

Kartais užtenka:

• žemos knygų lentynos;
• minkšto kilimėlio;
• pagalvėlės;
• kelių tuo metu aktualių knygų.

Svarbiau ne dekoracijų kiekis, o tai, kad vieta būtų lengvai naudojama kasdien.

5. Nedėkite skaitymo vietos ten, kur nuolat vyksta aktyvus žaidimas

Jeigu vienoje vietoje yra:

laipynė, kamuoliai, važinėjamos mašinėlės ir knygos, tikėtina, kad ramus skaitymas konkuruos su daug aktyvesniais stimulais.

Jeigu įmanoma, skaitymo vietai verta pasirinkti šiek tiek ramesnį kampą.

Nebūtinai atskirą kambarį.

Kartais pakanka vienos kambario pusės.

6. Vaikui neprivalo būti liepta skaityti

Skaitymo kampelio tikslas neturėtų būti:

„Dabar sėsk ir skaityk.“

Daug įdomiau, kai knygos tiesiog tampa viena iš lengvai pasiekiamų veiklų.

Vaikas gali ateiti, pavartyti dvi minutes ir nueiti.

Kitą dieną – atsisėsti ilgiau.

Svarbiausia, kad kontaktas su knygomis būtų natūralus.

Kuo skiriasi knygų sandėliavimas nuo knygų pateikimo?

Išbandykite knygų rotaciją

Žaislų rotacija dažnai aptariama, bet lygiai tą patį galima daryti ir su knygomis.

Kokias knygas palikti?

Nebūtina rinktis tik „lavinančių“ knygų.

Galima sumaišyti skirtingas temas.

• vieną mėgstamą istoriją;
• vieną knygą apie gyvūnus;
• vieną paveikslėlių knygą;
• vieną naujesnę knygą;
• vieną seniai nevartytą knygą.

Svarbiausia stebėti, kas konkrečiai domina jūsų vaiką.

Skaitymo rutina nebūtinai turi būti tik prieš miegą

Daugelyje šeimų knyga automatiškai siejama su vakaru.

Tačiau skaitymo momentų gali būti ir daugiau.

Leiskite vaikui rinktis tą pačią knygą dar kartą

Suaugusiam gali atsibosti skaityti tą pačią istoriją dešimtą kartą.

Vaikui kartojimas dažnai nėra problema.

Jis jau žino, kas įvyks. Atpažįsta paveikslėlius. Gali numatyti mėgstamą vietą.

Todėl nebūtina nuolat bandyti pakeisti mėgstamos knygos kažkuo nauju.

Naujos knygos gali būti šalia.

Bet senas favoritas gali likti.

Ką daryti, jeigu vaikas vis tiek nesidomi knygomis?

Nereikia skaitymo paversti kova.

Galima pradėti nuo labai mažų dalykų.

• pavartyti paveikslėlius be viso teksto;
• paprašyti surasti paveikslėlyje gyvūną;
• leisti vaikui pačiam versti puslapius;
• pasakoti istoriją savais žodžiais;
• palikti knygą šalia kitų mėgstamų veiklų.

Svarbu, kad knyga nebūtų pateikiama tik kaip užduotis.

Pabaigai: ne daugiau knygų, o geresnė prieiga prie jų

Kai vaikas retai ima knygas, pirmas impulsas gali būti:

„Reikia nupirkti įdomesnių.“

Kartais tai padeda.

Tačiau prieš perkant dar vieną knygą verta pažiūrėti, kaip pateiktos tos, kurias jau turite.

Ar vaikas jas mato?

Ar gali pats pasiimti?

Ar pasirinkimų nėra per daug?

Ar turi ramią vietą jas pavartyti?

Kartais vos keli pakeitimai aplinkoje padaro daugiau nei dar viena pilna knygų lentyna.

Dažniausiai užduodami klausimai